MONUMENTO LIETUVOS DIDŽIAJAM KUNIGAIKŠČIUI VYTAUTUI IR LIETUVOS VALSTYBEI IDĖJOS PAGRINDIMAS

 

DIDYSIS LIETUVOS KUNIGAIKŠTIS VYTAUTAS – TAUTĄ VIENIJANTI IDĖJA

 

Renkantis idėjas, kurios galėtų sujungti subirusias Lietuvoje istorines atmintis, ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą ir europietišką identitetą, o taip pat būtų atpažįstamos mūsų Vidurio ir Rytų Europos regione, tinkamiausia figūra yra Vytautas, vienintelis iš Lietuvos valdovų pagrįstai tituluojamas Didžiuoju, o sociologų apklausų duomenimis ir šiandien laikomas svarbiausia Lietuvos istorijos asmenybe. Taip jis suvokiamas ir tarpukario Lietuvos Respublikoje, kurioje Rugsėjo 8-oji numatyta Vytauto karūnacijos diena (neatsitiktinai sutampanti su Švč. Mergelės Marijos diena) buvo svarbiausia (šalia Vasario 16–osios) valstybinė šventė. Šiandien Vytauto idėją ir vaizdinį galima pakoreguoti naujais potėpiais, kurių svarbiausias būtų – Vytautas yra Lietuvos ir viso mūsų regiono pritapimo prie Vakarų civilizacijos ir Europos pradininkas ir simbolis.

Vytautas pagrįstai laikomas Žalgirio mūšio – didžiausios visų laikų Lietuvos ginklo pergalės – vadu ir konstruotoju. Šiandien mes galime jį statyti į vieną gretą su žymiausiais Europos karvedžiais – prancūzų maršalu Turenu, austrų karvedžiu Eugenijumi Savojiečiu, prūsų karaliumi Frydrichu II, rusų maršalu A. Suvorovu.

Vytauto karūnacija turėjo tapti oficialia LDK kaip krikščioniškosios valstybės deklaracija, į kurią Vytautas ėjo kryptingai vykdydamas christianizacijos politiką, kurioje esmingą vaidmenį vaidino Švč. Mergelės Marijos kultas. Vytauto laikais Lietuva pagrįstai priartėjo prie didvalstybės statuso, realiai įvertinto viso regiono valdovų suvažiavimo Lucke 1429 m., kuriame buvo iš esmės sukurtas Vytauto karūnacijos planas. Vytauto idėja 500 m. jo mirties metinių proga 1930 m. tapo tarpukario Lietuvos Respublikos idėjiniu susitelkimo fenomenu, istorinėje atmintyje išliekančiu iki dabar.

Tradiciniame istorijos sampratos modelyje Vytautas yra Lietuvos istorijos kulminacija, kurios pagrindinė apraiška laikoma didvalstybė. Iš šiuolaikinės visuomenės ir bendraeuropinio naratyvo pozicijų žiūrint, akcentuotini ir kiti Vytauto politikos dėmenys. Vytautas yra Lietuvos pritapimo prie Europos  – europeizacijos proceso pradininkas. Vytauto valstybė – šalis be resursų tapo ryčiausia, tačiau integralia Vakarų kultūros šalimi.

Su Vytautu galima tiesiogiai sieti Lietuvos valstybės ženklų susiformavimą, realizuotą valstybinėje heraldinėje sistemoje ir pinigų kalyboje. Su Vytautu pilnai susiformavo Lietuvos valstybės titulas – Lietuvos Didžioji Kunigaikštija, o šalia valdovo ženklo ar herbo turėjo atsirasti ir Lietuvos valstybės ženklas bei herbas. Su Vytauto vardu tiesiogiai sietinas valstybės istorijos ir tautos idėjos susiformavimas, atsispindėjęs Lietuvos metraščiuose, o šie savo ruožtu buvo Vytauto suformuotos LDK kanceliarijos kūrinys. Taip Lietuvoje buvo nutiesti keliai Europos kultūrai. Lietuva sparčiai ėjo šiais keliais Europos link ir per šimtą metų padarė didžiulę pažangą europėjimo procese. Šio proceso pradžia – Vytauto laikais.