LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS VYTAUTAS – TAUTĄ VIENIJANTI IDĖJA
Renkantis idėjas, kurios galėtų sujungti pabiras Lietuvos istorinės atminties dalis, ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą ir europietišką identitetą, taip pat būtų atpažįstamos mūsų Vidurio ir Rytų Europos regione, tinkamiausia figūra yra Vytautas, tituluojamas Didžiuoju ir šiandien laikomas svarbiausia Lietuvos istorijos asmenybe. Taip jį suvokė ir tarpukario Lietuvos Respublikos žmonės, kurie rugsėjo 8-ąją minėjo kaip Vytauto karūnacijos ir Švč. Mergelės Marijos dieną. Tai buvo svarbiausia valstybinė šventė šalia Vasario 16-osios. Šiandien Vytauto idėją ir vaizdinį galima papildyti naujais potėpiais. Iš jų svarbiausi būtų šie: Vytautas – Lietuvos ir viso mūsų regiono suartėjimo su Vakarų civilizacija ir Europa pradininkas bei simbolis, Vytautas – Žalgirio mūšio, kuriame buvo pasiekta didžiausia visų laikų Lietuvos pergalė ginklu, vadas ir karvedys. Šiandien mes jį matome vienoje gretoje su žymiausiais Europos karvedžiais.
Vytauto laikais Lietuva tapo didžiausia ir galingiausia Europos valstybe, krikščioniška valstybe, nes Vytautas vykdė christianizacijos politiką, kurioje svarbus vaidmuo atiteko švč. Mergelės Marijos kultui. Vytauto idėja 1930 metais – jo mirties 500-ųjų metinių proga tapo tarpukario Lietuvos Respublikos idėjiniu susitelkimo fenomenu. Tai istorinės atminties dalis, išliekanti iki dabar.
Tradiciškai suprantant istoriją, Vytautas Didysis yra Lietuvos valdovas, vienijęs ir stiprinęs baltų žemes. Iš šiandienos pozicijų žvelgiant, tai europeizacijos pradininkas – jo valdoma valstybė tapo Vakarų kultūros šalimi.
Su Vytautu galima tiesiogiai sieti Lietuvos valstybės ženklus, suformuotus ir realizuotus sukuriant valstybinę heraldinę sistemą ir tobulinant pinigų kalybą. Vytauto dėka turime Lietuvos valstybės titulą – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK), o šalia valdovo ženklo ar herbo atsiradusį ir Lietuvos valstybės ženklą bei herbą. Su šio žmogaus vardu tiesiogiai sietinas valstybės istorijos ir tautos idėjos pagrindų suformavimas. Visa tai atsispindėjo Lietuvos metraščiuose, kurie buvo Vytauto suformuotos LDK kanceliarijos kūrinys. Jis nutiesė kelius Lietuvoje Europos kultūrai. Lietuva sparčiai ėjo šiais keliais ir per šimtą metų padarė didžiulę pažangą europėjimo procese, kuris jai svarbus ir šiandien.